Žymaus Lietuvos akvarelininko ir pedagogo Algirdo Lukšto (1921–1992) kūrybos paroda

Šiemet, žymint 100-sias gimimo metines A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje (2021.04.02 – 25 d.) veiks žymaus Lietuvos akvarelininko ir pedagogo Algirdo Lukšto (1921 – 1992) kūrybos paroda. Joje bus demontruojami darbai, kuriuos menininkas sukūrė įvairiais gyvenimo etapais. Akvarelėse, piešiniuose, eskizuose galėsime stebėti dailininko kintančios gamtos motyvų kupinus peizažus, kolegų portretus, natiurmortus. A. Lukštas yra vertinamas kaip romantiškos, itin tapybiškos, vadinamos „šlapiosios“ akvarelės autorius, kartu su Kajetonu Sklėriumi ir Česlovu Kontrimu suformavęs šios dailės rūšies tradicijas.

 „Žalias peizažas“, A.Lukštas, 1981 m.

Svarbu yra ir tai, kad didžiąją dalį gyvenimo A. Lukštas dirbo mokytoju Kauno dailės gimnazijoje, nuo 1959 iki 1992 m. ir Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Būtent čia perteikė savo akvarelės meistriškumą įvairių kartų mokiniams – jauniesiems meno kūrėjams.

„Algirdas Lukštas – retas atogrąžų paukštis mūsų rūsčioje padangėje, pakerėjęs visus, kam teko laimė Jį pažinti. Daug vargų patyręs, mums, savo mokiniams, atskleidęs meno pasaulio prasmę, suteikęs drąsos ir pasitikėjimo savo jėgomis. Juodi lyg varno sparnas plaukai, išraiškingas pietų europiečio profilis, temperamentas ir įgimtas teatrališkumas, spinduliuojanti vidinė šviesa nepalikdavo nė vieno abejingo. Jis apgaubdavo mus ypatinga savo globa, o mes jam atsidėkodavome begaliniu dėkingumu ir meile. Dailės mokyklose, kuriose vėliau teko dirbti kartu, susitikimus su buvusiu Mokytoju visada lydėdavo didžiulis džiugesys. Mokinių vasaros pleneruose jis stulbindavo vietinius savo iškilia kalbėsena ir, žinoma, čia sukurtais piešiniais.“ – taip apie savo mokytoją atsiliepė jo vienas mylimiausių mokinių, beje, taip pat buvusiu ilgamečiu Kauno A. Martinaičio dailės mokyklos mokytoju, prof. Edmundas Saladžius.

A.Lukštas buvo charizmatiška asmenybė su unikaliomis pedagogo savybėmis. Dailininkas garsėjo kaip įdomus pašnekovas, mokytojas, nuoširdžiai besidomintis ne tik vaikų talentų ugdymu, bet ir jų gyvenimiškomis problemomis. Dėl savo gero būdo, išskirtinio artistiškumo bendraujant buvo itin mėgiamas mokinių. Dailininkas pasižymėjo jautriu koregavimu, buvo pagavus mokinio nuotaikoms, atidus, suprantantis, bet kartu linksmas, šmaikštus tiek mokinių atžvilgiu, tiek ir vertindamas kolegų kūrybą.

Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje mokinių ir šiandieną laukia vardinė A. Lukšto auditorija – klasė, kurioje dirbo šis neeilinis dailininkas.

  „Ruduo. Debesys virs ežero“, A.Lukštas, 1980 m.