Mokyklos salėje – tapytojos Jovitos Glemžaitės-Matuzienės darbų paroda.

Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje tapytoja Jovita Glemžaitė-Matuzienė surengė parodą „(At)minties archeologija“.

Jovita Glemžaitė-Matuzienė 1970–1977 m. mokėsi Kauno J. Naujalio dailės vidurinėje mokykloje. 1977–1984 m. studijavo Vilniaus dailės institute, įgijo tapytojos pedagogės išsilavinimą. Nuo 1984 m. dailininkė aktyviai dalyvauja parodose, eksponuoja tapybos darbus.

1984-1988 m. ji buvo Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumo dėstytoja. Nuo 1988 m. iki šiol menininkė dirba Kauno Antano Martinaičio dailės mokykloje, yra mokytoja metodininkė. Nuo 1992 metų ji – Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

Pagrindinė Jovitos Glemžaitės-Matuzienės raiškos sritis visuomet buvo tapyba. Dailininkė mėgo ekspresyvų tapymo būdą, aktyvų potėpį, dinamišką, ryškiaspalvį paveikslų koloritą, daugiausiai apibrėžiamą geltonų – mėlynų – žalsvų spalvų dermėmis.

Kauno A. Martinaičio dailės mokyklos salėje surengtoje parodoje eksponuojami naujausi dailininkės darbai, nesenai rodyti Kauno nacionaliniame dramos teatre ir sulaukę daug teigiamų atsiliepimų. Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė apie šią parodą rašė: Jovitos Glemžaitės-Matuzienės paveiksluose pristatomi abstrahuoti tapybinių peizažų fragmentai. Kiekvienas jų turi ne tik skirtingas sukūrimo istorijas, bet ir skirtingus vaizduojamų ženklų bei potėpių fragmentus. Menininkės kūrybai didelės įtakos turėjo gamta, kūrybiniai įspūdžiai, senos fotografijos, šviesos ir šešėlių žaismas.”

Pasak pačios dailininkės, šioje parodoje (o ir apskritai kūryboje) ją domina „praėjusio laiko” sąvoka, kurią ji visų pirma suvokia kaip tam tikrą „kultūrinį sluoksnį”, palaipsniui susiformavusį žmoguje. Jovitos paveikslų tematika atspindi keliavimą atmintimi. Vienose drobėse fiksuojamos realių matytų vaizdinių akimirkos (architekto A. Gaudi pastatų fragmentai, jūros krantas su įspaustais paukščių pėdsakais, kelionė faktūromis, ornamentais – tarsi laikinumo ženklais…). Kituose menininkės darbuose „išnyra” emocijų pajautos, prisiminimai, susieti su gyvenime patirtais jausmais. Žiūrovui juos perteikia spalvų įtampa, energingas potėpis tarsi šuoras, o kartais – siužetas. Toks – stebimas paveiksle „Minties rate” – nelengvoje kelionėje į save, vidinės įtampos ir nerimo, būties ir nebūties, stresinės įtampos pasaulį.