Japonijos projektas „Didelio tilto paveikslas”
Vasario mėn. pradžioje mūsų mokykla buvo pakviesta dalyvauti projekte su Japonija „Didelio tilto paveikslas”. Jo autorė – Japonijos menininkė ir „Gofar Bank“ valdybos pirmininkė Tea Baba, kurios idėja – sujungti Japonijos ir Lietuvos vaikų piešinius. Pagrindinė mintis – nutapyti atskiras paveikslų dalis Japonijoje ir Lietuvoje tilto tema, o vėliau jungtinius piešinius eksponuoti abiejose šalyse – taip įprasminant draugystės ir taikos idėjas. Šio projekto eigoje ir gimė kūrinys „Didelio tilto paveikslas”, kurio vieną dalį nutapė vaikai iš Osakos ir Curugos (Tsuruga) miestų, o kitą – mūsų mokyklos mokiniai. Iškilmingas kūrinio pristatymas įvyko gegužės 8 d. Sugiharos namų muziejuje, Japonijos dienų Kaune metu. Jis čia bus eksponuojamas iki gegužės 22 d., vėliau – Kauno Švietimo inovacijų centre, o pabaigoje grįš pas kuratorę Tae Baba ir bus eksponuojamas Japonijoje.
Apie projektą pasakoja mokyklos direktorė Margarita Ramonienė, mokytojos Rita Grigauskienė ir Asta Butėnienė: „Nepaprastai apsidžiaugėme, gavę kvietimą dalyvauti projekte. Tai ne įprasta pamoka ir ne kasdieninis uždavinys – sukurti tiltą tarp Japonijos ir Lietuvos, ir tik per 3 savaites J. Piešinio dydis – 2,22m x 6m ir pusę paveikslo jau buvo nutapę Japonijos vaikai. Darbas buvo itin kūrybingas, gyvas ir įkvepiantis nuo pradžios iki pabaigos.
Pirmiausia subūrėme 4 skirtingų, vienas kitą papildančių mokytojų, kuriems itin svarbi simbolika ir prasmių atskleidimas, kompaniją: žinomą Lietuvos poetą, juvelyrą, tapytoją Gvidą, tarpdisciplininių menų atstovą Luką, kruopščiąją grafikę Astą ir interjero dailininkę Ritą. Šie pasitelkė savo mokinius, ir prasidėjo…
Laiko projektui įgyvendinti turėjome nedaug. Buvo ypač svarbu kūrybiškai, idėjiškai, meniškai pratęsti tilto piešinį. Vaikai su užsidegimu kūrė eskizus, kurių buvo tiek daug, kad visiems teko gerai pagalvoti, kuriuos kompozicinius elementus palikti ir perkelti ant audinio. Uždavinys nelengvas: piešti eskizą mažame lape yra viena, o perpiešti ant didžiulio formato – visai kas kita. Mokytojai kartu aptarė bendrą kompoziciją, koloritą. Netgi pasiskirstė „erdvėmis” – drobės apačioje piešė Luko mokiniai, per vidurį – Gvido, iš drobės dešinės pusės ir šiek tiek viršuje – Ritos, o viršuje kairėje – Astos. Buvo įdomu ir nauja suvaldyti didelį formatą, apjungti skirtingus stilius, įnešti kažką savo ir matyti, kaip tai atrodo bendrame kūrinyje. Kai kuriuos vaikus teko drąsinti, kad nebijotų pradėti, nebijotų didelio formato, o kitus pristabdyti, kad neuždengtų jau ištapytų plotų, žiūrėti, ar atitinka projektą, ar spalvų deriniai nepasikeitė, ar galima dar ką papildyti, o gal kažko atsisakyti.
Visi labai saugojome Japoniškąją „Tilto“ dalį, kad netyčia nesutepti, nesugadinti J. Darbas vyko ir per atostogas, ir pamokų metu. Kada tik mokiniai galėjo, tada ir tapydavo. Mokytojai vis vieni kitų klausdavo, ar gali „jo vaikai” kažką pataisyti, padailinti, pakoreguoti.
Vaikai labai norėjo pasidalinti, kokia brangi ir turtinga yra Lietuva. Jie tarsi brangiam svečiui, atvykusiam iš tolimiausio kampelio aprodė visa, kas kiekvienam lietuviui svarbu, kuo galime didžiuotis ir džiaugtis. Tai ir legenda apie Vilniaus Gedimino pilį, apie didvyrius S. Darių ir S. Girėną, perskridusius per Atlantą su „Lituanica”. Įžvelgsite ir Čiurlionio paveikslų elementų. Jus pasitiks ir elniavabalis (didžiausias Europos ir Lietuvos vabalas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą), sutiksite Kauno simbolį stumbrą, pamatysite žymiausius Kauno Art deco stiliaus pastatus.
Tai buvo nuostabus projektas ir mokytojams, ir vaikams. Priimti iššūkį, įsiklausyti ir įsigilinti, išmėginti save kuriant grupėje, atskleidžiant dalį savęs ir leidžiant pasireikšti kitiems – puiki komandinio darbo patirtis.
„Didelio tilto paveikslą” sukūrėme laiku, nors iš pradžių baiminomės, kad nespėsime. Paskutinę vasario mėnesio dieną jį pakabinome mokyklos koridoriuje, kad visi galėtų pamatyti ir pasidžiaugti puikiu rezultatu. Iš mokinių išgirdome, kad „galėtų būti daugiau tokių projektų”. Tiltus statyti smagu!“
