Rasa Klimavičiūtė daile susidomėjo dar vaikystėje, ir pirmiausiai jos mokėsi mūsų dailės mokykloje. (Tiesa, tais laikais mūsų mokykla buvo įsikūrusi kitoje vietoje – Žaliakalnyje. Tapytojas Antanas Martinaitis tuo metu buvo tiesiog vienas iš daugelio vaikų mokytojų ir mokykla dar nenešiojo jo vardo. O kadangi mokykloje buvo galima mokytis tik keturis metus, tad visi ją taip ir vadino – "keturmete").

Siekdama toliau studijuoti meną Rasa Klimavičiūtė įstojo ir 1980 metais baigė Šiaulių universitetą. Jame įgijo dailės, braižybos ir darbų mokytojos specialybę. Nuo to laiko pedagogė grįžo į Kauną ir dirba mūsų mokykloje – dėsto piešimo discipliną, yra įgijusi mokytojos-metodininkės kategoriją.

Mokytojos asmeninė kūryba – įvairiašakė. Studijų metais ir po jų menininkė ypač didelį dėmesį skyrė tapybai, ne kartą yra dalyvavusi šios srities parodose. Nesvetimi jai ir rankdarbiai bei amatai: ji yra sukūrusi nemažai darbų, kur pagrindine medžiaga pasirinktas gintaras.

Rasai Klimavičiūtei yra reikšminga ir literatūrinė kūryba: autorė parengė ir išspausdino ne vieną poezijos ir prozos knygą, kuriose subtiliai ir nuoširdžiai perteikė tiek įvairias savo emocines pajautas, tiek ir gyvenimo sampratos, pasaulėžiūros pagrindus.

Šiuo metu A. Martinaičio aktų salėje demonstruojamoje personalinėje parodoje mokytoja eksponuoja dar vieną mėgstamą savo kūrybos sritį – fotografiją, pastaruoju metu menininkei tampančią vis aktualesne. Kaip pasakojo pati Rasa, iš turimo didžiulio fotografijų kiekio šį kartą norėjosi atrinkti darbus, atspindinčius įvairius jos interesus bei sudominusias temas. Viena iš jų – bažnyčios, vienuolynų, piligrimystės kelionių ir tikėjimo tema, kuri menininkei yra svarbi ne tik kaip kūrybos terpė, bet ir kaip žmogiškosios pasaulėjautos pagrindas. Taigi parodoje pirmiausiai matome nufotografuotą tą sakralią aplinką, kurioje Rasa yra praleidusi ne vieną dieną. Kaip pavyzdys čia būtų Kelmės rajone esantis Palendrių benediktinų vienuolynas ir netoli jo įsikūrę svečių namai, kur parodos autorei teko kelis kartus viešėti. Matome ne tik šio vienuolyno nuotraukas, bet taip pat ir senąją Palendrių bažnytėlę, šiuo metu, deja, apleistą. Menininkė yra užfiksavusi skirtingus šios bažnytėlės kampelius, paminklinius užrašus, bylojančius įvairius įdomius faktus. Pavyzdžiui, vienas užrašas skelbia, kad: "Kun. Kazimieras Ambrozaitis išvyko Amerikon neturtingas būdamas, ten pradirbęs 30 m. grįžo Lietuvon ir pasistatė sau paminklą – Bažnyčią". Taip rašoma apie Palendrių bažnytėlės atsiradimą.

Bažnyčios ir tikėjimo temą parodoje papildo ir praplečia fotografijos, kuriose autorė fotografavo sakralinio ir lietuvių liaudies meno pavyzdžius: šventųjų skulptūrėles, altorius, bažnyčių vitražus. Tarkime, ko vertos vien nuotraukos iš Kauno benediktinių bažnyčios, įamžinusios nuostabiuosius Liudo Truikio vitražus su švytinčiais angelais!". Arba senųjų mūsų medinių šventųjų skulptūrų atvaizdai.

Tačiau Rasa domisi ne tik sakraline aplinka ir menu. Jai įdomus ir gyvas šiuolaikinis miestas (Kaunas), mažesni miesteliai, jų gyvenimo akimirkos skirtingu paros laiku. Mūsų mokyklos patalpos, kuomet iš jų iškeliauja vaikai ir jos lieka vienišos.  O taip pat gamta – margaspalvių paukščių grožis, nuostabūs saulėlydžiai, metų laikų atspindžiai. Visa tai menininkė fiksuoja siekdama atspindėti mus supančią bei aplink pulsuojančią šviesą. Kaip sako pati autorė, "šviesą – realią, fizinę ir vidinę, dvasinę". Todėl ir parodos pagrindinį leitmotyvą (ir pavadinimą) menininkė sieja su tarp mūsų visų sklindančia šviesa.

Dailėtyrininkė Raimonda Simanaitienė

Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje (A. Mapu g. 18) – net dvi mūsų mokyklos parodos! Spalvingieji žiemos paukščiai lankytojus pasitinka tik įžengus į biblioteką, o paslaptingi žiemos objektai nuklojo muzikos skyriaus sieną! K v i e č i a m e !

Apie mūsų mokyklos mokinių tapybos darbų parodą Kauno Klinikų savaitraštyje „Ave Vita“.