Kauno Antano Martinaičio dailės mokykla

Adresas: Šv. Gertrūdos g.33, Kaunas
Telefonas: +370 37 203 534
El.paštas: info@kamdaile.lt

MOKYKLOS STEIGĖJAS
Kauno miesto savivaldybė
PARTNERIAI

Parodos

Keramikos darbų paroda vaikų literatūros skyriuje

V.Kudirkos viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje (V. Krėvės pr. 97A, Kaunas) surengta Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos mokinių keramikos darbų paroda ŽAIDIMAI. Parodą paruošė mokytojai O. Siautilienė, A. Ragauskienė, R. Sederevičius, H. Manomaitis, A. Siderkevičius.

 

 

Paroda vaikų gerovės centre „Pastogė“

Unikalia technika – guašu spalvintais klijais sukurti darbeliai papuošė Kauno vaikų gerovės centro „Pastogė“ erdves. Kūrybinės idėjos autorė – mokytoja ekspertė Jūratė Mališauskaitė.

Mokytojos metodininkės AUDRĖS ŠARAUSKIENĖS fotografijų paroda

Mokyklos salėje – mokytojos metodininkės AUDRĖS ŠARAUSKIENĖS fotografijų paroda!

Audre_ 18142821_10156120878217942_1317720746_n

18119875_10156120878047942_363606904_o

18119969_10156120878122942_818212782_o

Audrė Šarauskienė gimė 1961 metais Kaune. Jos mama Veronika Dabkienė buvo žinoma to meto tekstilininkė, tad užaugusi meniškoje aplinkoje Audrė taip pat ėmėsi studijuoti dailę: įstojo ir 1986 metais Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija) Kauno fakultete baigė tekstilės specialybę. 1986–1989 metais ji dirbo Kauno St. Žuko taikomosios dekoratyvinės dailės technikume (dabar KK J. Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas ), kuris tuo metu garsėjo ypač gerais dėstytojais ir gabiais, originaliais studentais. Vis dėlto, pasitaikius galimybei (plečiantis mokyklai), 1989 metais dailininkė perėjo į mūsų Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklą, kur mokytojos metodininkės pareigose dirba iki šiol. Čia ji dėsto kompozicijos discipliną, taip pat kiekvienais metais mokiniams padeda įgyvendinti baigiamuosius kūrybinius darbus, rengia jų parodas ir su mokiniais dalyvauja įvairiuose projektuose mieste. Per kompozicijos pamokas Audrė Šarauskienė itin sėkmingai naudoja kūrybinius metodus, medžiagas ir technologijas, kurias ji įvaldė dar studijuodama tekstilės sritį, o taip pat vėliau – gilindamasi į įvairias dizaino užduotis. Todėl jos ir mokinių parengtose parodose dažnai dominuoja koliažai, popieriaus menas, karpiniai, įvairūs erdviniai eksperimentai.
Pati menininkė parodose dalyvauja nuo 1985 metų, daugiausiai kuria grafikos, dizaino, fotografijos srityse, kas atsispindi ir šioje, mokyklos salėje surengtoje parodoje. Kaip teigia pati dailininkė, didysis jos inspiracijų šaltinis yra gamta. Į klausimą, „kodėl, būtent, gamta?“ ji atsako: „Todėl, kad tai – mūsų pradžia, pats geriausias mokytojas, stebuklas, kuriame norisi ištirpti… Gamtoje nuostabu atrasti mažus, atrodo paprastus dalykus. Gamta žaidžia su mumis, o mes žaidžiame su Ja. Gamtoje yra viskas: dėsniai, logika, esmė ir prasmė.“
Visgi gamtos fiksavimas Audrės Šarauskienės fotografijos darbuose nėra tiesmukas. Fotografiniuose vaizdiniuose menininkė išryškina tam tikrus ją sudominusius gamtos fragmentus ar elementus, iš jų konstruoja savotiškus koliažus. Kai kurie iš jų pasižymi netgi optiniais efektais. Kaip tekstilininkę ją domina medžiagiškumas, ritmas: medžio rievių faktūros ir tekstūros, vandens tekėjimas, lašai, tirpstantis ledas, jo skaidrumas. Žavi gėlės, tačiau jų žiedus ar krentančius lapus menininkė „prigesina“, nardina į „miglos šydą“ arba iš augalijos konstruoja savotišką kaleidoskopą. Taip jos kompozicijos tampa išradingais vizualiniais paveikslais, savitais natiurmortų ar peizažų fragmentais, kurių atspirties taškas – gamta – visuomet perfrazuojama per asmeninę dailininkės prizmę.

Dailėtyrininkė Raimonda Simanaitienė

Mokyklos salėje – mokytojos Rasos Klimavičiūtės darbų paroda

2 (1)

Rasa Klimavičiūtė daile susidomėjo dar vaikystėje, ir pirmiausiai jos mokėsi mūsų dailės mokykloje. (Tiesa, tais laikais mūsų mokykla buvo įsikūrusi kitoje vietoje – Žaliakalnyje. Tapytojas Antanas Martinaitis tuo metu buvo tiesiog vienas iš daugelio vaikų mokytojų ir mokykla dar nenešiojo jo vardo. O kadangi mokykloje buvo galima mokytis tik keturis metus, tad visi ją taip ir vadino – "keturmete").

Siekdama toliau studijuoti meną Rasa Klimavičiūtė įstojo ir 1980 metais baigė Šiaulių universitetą. Jame įgijo dailės, braižybos ir darbų mokytojos specialybę. Nuo to laiko pedagogė grįžo į Kauną ir dirba mūsų mokykloje – dėsto piešimo discipliną, yra įgijusi mokytojos-metodininkės kategoriją.

DSC_0142 DSC_0145

DSC_0143

DSC_0144

Mokytojos asmeninė kūryba – įvairiašakė. Studijų metais ir po jų menininkė ypač didelį dėmesį skyrė tapybai, ne kartą yra dalyvavusi šios srities parodose. Nesvetimi jai ir rankdarbiai bei amatai: ji yra sukūrusi nemažai darbų, kur pagrindine medžiaga pasirinktas gintaras.

Rasai Klimavičiūtei yra reikšminga ir literatūrinė kūryba: autorė parengė ir išspausdino ne vieną poezijos ir prozos knygą, kuriose subtiliai ir nuoširdžiai perteikė tiek įvairias savo emocines pajautas, tiek ir gyvenimo sampratos, pasaulėžiūros pagrindus.

Šiuo metu A. Martinaičio aktų salėje demonstruojamoje personalinėje parodoje mokytoja eksponuoja dar vieną mėgstamą savo kūrybos sritį – fotografiją, pastaruoju metu menininkei tampančią vis aktualesne. Kaip pasakojo pati Rasa, iš turimo didžiulio fotografijų kiekio šį kartą norėjosi atrinkti darbus, atspindinčius įvairius jos interesus bei sudominusias temas. Viena iš jų – bažnyčios, vienuolynų, piligrimystės kelionių ir tikėjimo tema, kuri menininkei yra svarbi ne tik kaip kūrybos terpė, bet ir kaip žmogiškosios pasaulėjautos pagrindas. Taigi parodoje pirmiausiai matome nufotografuotą tą sakralią aplinką, kurioje Rasa yra praleidusi ne vieną dieną. Kaip pavyzdys čia būtų Kelmės rajone esantis Palendrių benediktinų vienuolynas ir netoli jo įsikūrę svečių namai, kur parodos autorei teko kelis kartus viešėti. Matome ne tik šio vienuolyno nuotraukas, bet taip pat ir senąją Palendrių bažnytėlę, šiuo metu, deja, apleistą. Menininkė yra užfiksavusi skirtingus šios bažnytėlės kampelius, paminklinius užrašus, bylojančius įvairius įdomius faktus. Pavyzdžiui, vienas užrašas skelbia, kad: "Kun. Kazimieras Ambrozaitis išvyko Amerikon neturtingas būdamas, ten pradirbęs 30 m. grįžo Lietuvon ir pasistatė sau paminklą – Bažnyčią". Taip rašoma apie Palendrių bažnytėlės atsiradimą.

Bažnyčios ir tikėjimo temą parodoje papildo ir praplečia fotografijos, kuriose autorė fotografavo sakralinio ir lietuvių liaudies meno pavyzdžius: šventųjų skulptūrėles, altorius, bažnyčių vitražus. Tarkime, ko vertos vien nuotraukos iš Kauno benediktinių bažnyčios, įamžinusios nuostabiuosius Liudo Truikio vitražus su švytinčiais angelais!". Arba senųjų mūsų medinių šventųjų skulptūrų atvaizdai.

Tačiau Rasa domisi ne tik sakraline aplinka ir menu. Jai įdomus ir gyvas šiuolaikinis miestas (Kaunas), mažesni miesteliai, jų gyvenimo akimirkos skirtingu paros laiku. Mūsų mokyklos patalpos, kuomet iš jų iškeliauja vaikai ir jos lieka vienišos.  O taip pat gamta – margaspalvių paukščių grožis, nuostabūs saulėlydžiai, metų laikų atspindžiai. Visa tai menininkė fiksuoja siekdama atspindėti mus supančią bei aplink pulsuojančią šviesą. Kaip sako pati autorė, "šviesą – realią, fizinę ir vidinę, dvasinę". Todėl ir parodos pagrindinį leitmotyvą (ir pavadinimą) menininkė sieja su tarp mūsų visų sklindančia šviesa.

Dailėtyrininkė Raimonda Simanaitienė

Dvi parodos po vienu stogu!

Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje (A. Mapu g. 18) – net dvi mūsų mokyklos parodos! Spalvingieji žiemos paukščiai lankytojus pasitinka tik įžengus į biblioteką, o paslaptingi žiemos objektai nuklojo muzikos skyriaus sieną! K v i e č i a m e !

2parodos