Pastato, kuriame įsikūrusi Kauno Antano Martinaičio dailės mokykla, istorija
Gražiame ir architektūros paminklais turtingame Kauno senamiestyje įsikūrusi Kauno dailės mokykla. Ji jau daugelį metų padeda atsiskleisti ir ugdyti kūrybinius gebėjimus gausiam būriui mokinių.
Tačiau, mieli mokiniai, vaikščiodami šio pastato koridoriais ir lankydamiesi klasėse, tikriausiai retai susimąstote, kas šiame name vyko prieš daugelį metų. Kokios istorijos liudytojas yra pastatas, stovintis M. Daukšos ir Šv. Gertrūdos gatvių kampe?
18 a. pabaiga: miesto užvažiuojamieji namai
Šis didelis, mūrinis, dviejų aukštų pastatas pradėtas statyti 1781 m. rugpjūčio 4 d. kaip miesto užvažiuojamieji namai – to meto „austerija“. Statybai vadovavo meistras Juozapas Lančevskis su keturiais pagalbininkais ir trimis samdiniais, o lėšas skyrė miestas. Pastatas netrukus buvo užbaigtas ir pradėjo veikti.
Praėjus dešimtmečiui, miestas jį išnuomojo Kauno burmistrui ir vaitui, bajorui J. Chrapickiui. Vėliau austerija turėjo būti išnuomota kitam bajorui – Jonui Kryžanovskiui, tačiau J. Chrapickis įsipareigojo pastatą suremontuoti savo lėšomis.
1792 m. pasirodė skundas, kad austerija apleista ir neremontuojama. Be to, dokumentuose nurodoma, kad čia buvo apsistoję rusų armijos kareiviai, kurie pastatą smarkiai nusiaubė – jis nebetiko keliauninkams apsistoti.
19 a. pradžia: pašto arklių stotis
1806 m. miestiečių susirinkime nuspręsta į šį pastatą perkelti pašto arklių stotį ir arklides. 1809 m. sudarytas itin detalus inventorius atskleidžia pastato planą: buvo du įvažiavimai į kiemą (iš Šv. Gertrūdos ir M. Daukšos gatvių), pirmame aukšte veikė arklidės, paštas, karčema ir alkierius. Antrajame aukšte – salės, alkieriai ir pagalbinės patalpos.
19 a. vidurys: pastatas nebevykdo pirminės paskirties
1844 m. Kauno miesto Dūma nutarė dalinai sutvarkyti apleistą austeriją ir dviejuose dideliuose kambariuose įkurdinti ligonius. Buvo planuota nubalinti sienas, įstiklinti langus ir pataisyti čerpių stogą.
1870 m. svarstyta pastatą pritaikyti kariniam sandėliui, tačiau apžiūros akte pažymėta, kad jis labai susenęs ir apgriuvęs. Siekdama užkirsti kelią visiškam sugriuvimui, Dūma pradėjo nuomoti patalpas gyventojams ir dirbtuvėms mainais už smulkų remontą.
19 a. pabaiga: rekonstrukcijos ir nauji savininkai
1880 m. austerija perduota pirklui Zelikui Dormanui, kuris tais pačiais metais pristatė trečią aukštą. 1898 m. atliktas didelis vidaus remontas: perstatytos pertvaros, krosnys, dūmtraukiai, pakeistos durų angos.
1903 m. pastatas priklausė Vilniaus žemės bankui. Inventoriuje pažymėta, kad pirmame aukšte buvo kepykla, maldos namai, butai ir kelios krautuvės, antrame – 14 butų, trečiame – vestuvių salė ir butas.
Vėliau namą įsigijo Alfredas Sent-Paulas, o 1913 m. jį pardavė Benjaminui Kunesui.
20 a. pradžia: komercinės funkcijos ir mansarda
Nuo 1921 m. pradėti intensyvūs remontai, pritaikant patalpas įvairiai komercinei veiklai. Iškirstos naujos langų ir durų angos, antrajame aukšte įrengta šokių salė. 1923 m. pastate atidaromos parduotuvės, kieme statomas naujas svirnas. Rūsyje įkuriama Otto Levitano muilo dirbtuvė, o ant pastato prašoma leidimo įrengti mansardą.
1925 m. inventoriuose nurodoma, kad pastate veikė daugybė krautuvių, butų, valgykla „Higiena“, Frankolito kontora ir laboratorija kieme.
1934 m., savininkams įsiskolinus, dalis pastato parduota M. Šeinbergui, kita liko Vidoklerių šeimai.
20 a. pabaiga: pastate įsikuria dailės mokykla
Vėliau pastatas perduotas švietimo skyriui. 1988 m. rudenį čia iš Žaliakalnio persikėlė Kauno dailės mokykla.
Kiekvienas Kauno senamiesčio pastatas yra savitas istorijos liudytojas. Surinkta archyvinė medžiaga leidžia atskleisti ir išsaugoti šią įdomią ir turiningą praeitį.
Paskutinis atnaujinimas 2025-11-19